Karpiai

Karpis

Karpis, paprastasis karpis, sazanas, paprastasis sazanas (lot. Cyprinus carpio, angl. Common carp, vok. Karpfen, rus. Карп) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Kūnas 1,0-1,5 m, svoris iki 20-50 kg. Kūnas storas, mėsingas. Nugara tamsi, šonai pilki, gelsvi, žalsvi arba melsvi. Turi 2 poras ūsų. Pagal žvynų išsidėstymą skirstomi į veidrodinius, žvynuotuosius ir plikuosius. Neršia 18-20 °C temperatūros vandenyje, gegužės-birželio mėnesiais. Jaunikliai minta zooplanktonu, paaugę - bentosu. Tvenkiniuose šeriami gyvulinės ir augalinės kilmės pašarais.

Laukiniai karpiai vadinam sazanais. 

Lietuvos vandenyse įveistas apie XVII a. Išvesta kelios dešimtys veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva. Veisiami tvenkiniuose, žuvininkystės ūkiuose. Labai dažna verslinė žuvis.

Kainos, augimo sparta, laikymo sudėtingumo atžvilgiu karpis yra vienas iš geresnių pasirinkimų. Tai tipiška šiltavandenė žuvis, papildomai šeriama, kai vandens temperatūra ne žemesnė kaip 14°C, nors nedideliais kiekiais, apie 10 proc. nuo įprastos normos galima šerti kai vanduo būna 10°C . Intensyviausiai maitinasi, kai vandens temperatūra pasiekia 18-25C. Esant žemesnei ar aukštesnei temperatūrai, karpių maitinimosi intensyvumas krenta,o  4-5°C temperatūroje visai nesimaitina. Maitinimosi intensyvumas ir karpio augimo greitis taip pat labai priklauso nuo vandenyje esančio deguonies ir kenksmingų medžiagų (medžiagų apykaitos produktų) kiekio. Esant pakankamai deguonies, ženkliai padidėja žuvų gyvybingumas, ėdrumas, jos kokybiškiau įsisavina maistą. Paprastai įžuvinama vienvasariais 20-50 g, arba dvivasariais 200-300 g  sveriančiais karpiukais. Intensyviai auginant rudenį antramečiai (žuvinama vienvasariais) karpiai paprastai užauga 0,6 kg-0,8 kg, o trimečiai iki 1,2 -1,8 kg.  Auginant pasyviai rudenį antramečiai  karpiai  paprastai užauga iki 0,2 – 0,5 kg, trimečiai iki 0,5– 1,5 kg. Realizavimui (maistui) skirti karpiai didesni neauginami, o tvenkiniuose ar ežeruose Lietuvos klimato sąlygomis jie užauga iki 15-20 kg.

Ši žuvis turi daug ūkine prasme vertingų savybių: gana nereikli aplinkos sąlygoms, neišranki maistui, greitai auga, jo mėsa yra skani ir riebi. Dirbtiniuose vandens telkiniuose dažniausiai veisiamos būtent šios žuvys. Karpiai minta tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maistu: vabzdžių lervomis, vandens augalais, moliuskais, vėžiais, sliekais, įvairiausiomis kruopomis (žirniais, pupomis, kukurūzais, virtomis bulvėmis, vynuoginėmis sraigėmis ir t.t.). Taip pat, ir dirbtiniais pašarais. Intensyviai auginant, 1 kg šios žuvies prieaugliui gauti reikia 4-5 kg pašarų.

Lietuvoje natūraliomis sąlygomis karpiai neršia gana retai, nes nerštui jiems reikalinga gana aukšta, 18-20°C temperatūra, bei aukštas vandens lygis. Natūraliai jie yra išneršę Nemune, Kauno mariose, kai kuriuose dirbtiniuose tvenkiniuose. Karpiai greičiausiai auga negiliuose, 1,5-2 metrų gylio, greitai įšylančiuose vandens telkiniuose. Žiemojimui skirtas tvenkinys turi siekti  3-3,5 metro gylį, bei nebūti labai uždumblėjęs ar užžėlęs, nes žiemą vandenyje gali pritrūkti deguonies. Ši žuvis yra jautri deguonies stygiui, todėl karštą vasarą ir šaltą žiemą reikėtų pasidomėti savo telkinio vandenyje esančio deguonies kiekiu ir, esant jo trūkumui, nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų - skambinti telefonu 8-645-75953.

KARPIŲ AUGINIMAS ŪKININKO ŪKYJE

Ūkininkai, pageidaujantys užsiimti alternatyvia žemės ūkiui veikla, dažnai kreipiasi į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos, norėdami sužinoti apie karpių auginimą tvenkiniuose.

Pasak Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Leono JANĖNO, pavasarį pats metas kūdras, tvenkinius ir kitus vandens telkinius įžuvinti metinukais ir dvimečiais karpiais. Pirmiausia reikia tinkamai pasiruošti ir sudaryti palankias sąlygas karpiams išgyventi. Labai svarbu, kad tvenkinio vanduo prieš įžuvinimą nebūtų skaidrus (skaidrumas turi sumažėti iki 40-50 cm gylio) ir įgautų žalsvą atspalvį. Taip pat vandenį rekomenduojama praturtinti mineralinių biogenų junginiais. Tvenkiniams tręšti tinka įvairios trąšos. Patartina žiemą arba anksti pavasarį atvežti organinių trąšų, geriausia komposto (po 10-12 t/ha) ir išdėlioti tvenkinio pakraščiuose, seklesnėse vietose, tuomet saulės įšildytame vandenyje aktyviau augs smulkūs vandens organizmai (planktonas) - mėgstamas karpiukų pašaras. Planktono augimą galima pagreitinti tvenkinių pakraščiuose, maždaug 80 cm gylyje, įrengiant "bufetus". Pakanka į gruntą įkalus atramas uždėti ant jų iš kartelių padarytus rėmus. Ant jų metamas mėšlas taip, kad jis kyšotų virš vandens.

Jei prieš užliejant tvenkinio dugnas nebuvo išdezinfekuotas negesintomis kalkėmis (600 kg/ha), užliejus tvenkinį, žuvų susitelkimo vietas, maistavietes galima pakalkinti kalkių pienu (200/300 kg/ha). Taip pat, jei į vandenį nebuvo įberta mineralinių trąšų, rekomenduojama tvenkinį palaistyti srutomis (500 kg/ha).

Žuvų suleidimo tankis priklauso nuo vandens telkinio natūralaus produktyvumo bei iki kokio svorio žuvis norima užsiauginti iki rudens. Mėgėjiško pobūdžio negiliuose tvenkiniuose, jeigu žuvis numatoma auginti iki 300 – 500 g papildomai jų nešeriant, į arą tvenkinio siūloma suleisti 6 - 10 vnt. metinukų karpių. Tik tuo atveju, jei žuvys bus papildomai šeriamos, jų tvenkinyje gali būti gerokai daugiau. Suleidus karpių jauniklius, būtina nuolat stebėti jų būklę, vandens dujinį režimą, o jei žuvyčių prileista gausiai - jas šerti. Ankstų rytą ir vėlų vakarą rekomenduojama patikrinti, ar nejuoduoja vanduo, ar karpiukai nesibūriuoja paviršiuje ir "negaudo oro". Tai pirmas požymis, kad jiems trūksta deguonies. Esant deguonies trūkumui, tvenkinį reikia pakalkinti (200 kg/ha) ir patręšti kas 2-3 dienas azoto bei fosforo trąšomis (10 kg/ha). Tuo metu, kai žuvims trūksta deguonies, jų nereikia šerti. Maitinti reikia tada, kai karpiukai vėl pradės būriuotis prie šėryklų, šokinėti iš vandens ir gaudyti museles.

Po žiemojimo išvargusios žuvytės aktyviai ieško maisto, todėl vandens temperatūrai pakilus iki 10 – 12 °C būtina pradėti šerti karpiukus. Iš pradžių maisto reikia duoti po truputį - ne daugiau kaip po 1-3 proc. žuvų masės, vėliau davinys palaipsniui didinamas. Prie pašaro karpiai pripranta per 5-7 dienas. Gegužės pabaigoje, kai vanduo sušyla iki 17-19 laipsnių, pašaro kiekį galima padidinti iki 7-10 proc. nuo bendros žuvų masės tvenkinyje. Labiausiai karpiai ėda pašarą, kai vanduo įšyla iki 20-25°C.

Šėryklos turi būti įrengtos saulėtose užuovėjose, nes karpiai tokias vietas ypač mėgsta. Šėrimo vietos tvenkinyje paprastai išdėstomos 3 m atstumu ir pažymimos gairėmis arba plūdėmis. Taip sutvarkius šėryklas žuvys greičiau suranda pašarą ir geriau jį suėda. Žuvų šėrimo laikotarpiu keisti šėryklas tvenkinyje nepatariama, nes karpiai pripranta prie šėrimo vietų, todėl maistavietės pakeitimas sutrikdo normalų jų maitinimąsi ir augimą.

Maistavietė ar šėrykla, nepriklausomai nuo to, ar pašaras bus beriamas ant medinio staliuko (jis turi būti apie 0,8 m² ploto su 3 – 5 cm aukščio sienelėmis), ar bus pilamas ant kieto grunto (tokia šėrykla įrengiama 0,6 – 1,5 m gylyje), skiriama maitintis 400 dvivasarių bei trivasarių karpių arba 5000 šiųmetukų karpiukų. Jeigu pašaras aprūgsta, tai šviežias maistas beriamas greta esamos maistavietės. Mėgėjiško pobūdžio tvenkiniuose patariama žuvis šerti ant medinių staliukų, tuomet galima gerai matyti, kada žuvys maitinasi. Be to, nesunku pašalinti likusį pašarą, iškėlus staliukus nuplauti, išdžiovinti ir vėl pastatyti į tą pačią vietą.

Karpius reikia šerti du – tris kartus per dieną, būtinai tuo pačiu laiku, nes jie ėda pašarą mažais kiekiais ir jį suvirškina labai greitai. Jei lydekų prarytas maistas skrandyje gali išbūti net keletą dienų, tai karpių skrandžio turinys pasikeičia keletą kartų per parą.

Įvairaus amžiaus karpiai (šiųmetukai, dvivasariai, trivasariai), be natūralaus pašaro, esančio tvenkiniuose, noriai ėda ir visų rūšių koncentratus. Geriausia šerti žuvis specialiais kombinuotaisiais pašarais, kuriuos gamina visos mūsų šalies kombinuotųjų pašarų įmonės, tačiau šėrimui tinka ir įvairių piktžolių sėklos, malūnų miltų dulkės ir kt.

Paaugusius karpius galima šerti grūdais. Karpiai mėgsta ir karčiuosius lubinus, tik juos būtina rupiai sumalti. Dvivasariams karpiams šerti plačiai naudojamos įvairios išspaudos, turinčios daug virškinamųjų proteinų. Išspaudomis galima šerti visą žuvų vegetacijos laiką. Jeigu žuvys bus paliekamos žiemoti, baigiantis vasarai į išspaudas reikia pridėti sėlenų arba malimo dulkių, javų ir maisto produktų atliekų, virtų bulvių, nes tai padeda žuvims sukaupti daugiau riebalų.

Labai naudinga karpius šerti vietine žaliava – virtomis bulvėmis ir kitomis daržovėmis, susmulkinta augmenija, buožgalviais, moliuskais, varlėmis, menkavertėmis žuvimis ir kt.

Praėjus 1 – 1,5 mėn. po įžuvinimo, dvivasariai karpiai gali susirgti žiaunų ir kitomis ligomis. Žuvys pradeda lįsti į nuošalesnes, tamsias tvenkinio vietas, būriuojasi, tačiau prie maistaviečių žuvų nepamatysi, virš tvenkinio skraido daug žuvalesių paukščių. Tuomet ir vėl reikėtų 2-3 kartus per mėnesį suberti į vandenį 200 kg/ha negesintų kalkių arba chlorkalkių (0,2 – 0,3 g/m³).

Susirgimui nustatyti, žuvį reikia parodyti veterinarijos gydytojui ichtiopatologui ir toliau ją gydyti pagal jo rekomendacijas.


< Atgal

 

Mailius:

Pristatome. Tel. 8-679-33111

Įžuvinimas:

Vandens telkinių įžuvinimas. Tel. 8-679-33222

Radote mūsų puslapyje klaidų?

Radote mūsų puslapyje klaidų? Praneškite ir mes jas mielai ištaisysime. Tel. 8-64575953, el.p. izuvinimas@mailius.info

Your are currently browsing this site with Internet Explorer 6 (IE6).

Your current web browser must be updated to version 7 of Internet Explorer (IE7) to take advantage of all of template's capabilities.

Why should I upgrade to Internet Explorer 7? Microsoft has redesigned Internet Explorer from the ground up, with better security, new capabilities, and a whole new interface. Many changes resulted from the feedback of millions of users who tested prerelease versions of the new browser. The most compelling reason to upgrade is the improved security. The Internet of today is not the Internet of five years ago. There are dangers that simply didn't exist back in 2001, when Internet Explorer 6 was released to the world. Internet Explorer 7 makes surfing the web fundamentally safer by offering greater protection against viruses, spyware, and other online risks.

Get free downloads for Internet Explorer 7, including recommended updates as they become available. To download Internet Explorer 7 in the language of your choice, please visit the Internet Explorer 7 worldwide page.